Pirmoji pagalba

Viduriuojant ir vemiant

Duokite šuniukui palakti ramunelių arbatos,galima duoti enterofermento milteliu ar smectos.jai šuniukas persivalgė duokite mezym puse tabletes,ar angliuka .jai šuniukas labai labai smarkiai viduriuoja duokite jam su šaukšteliu Ąžuolo žieves nuoviro,tik per daug neužduokite ,kad neužkietetu viduriukai..išvirkite ryžių ir tuo nuoviru palakinkite suniuka,turetu praeiti jai nesunkiai viduriuoja.

Jei nepraeina ir šuo vistiek smarkiai vemia arba viduriuoja, sutrikusi koordinacija, sausa nosis ir jis karščiuoja - nedelsiant kreipkitės į veterinarą

ŽIEMĄ

gali suragėti letenų pagalvėlių oda arba nuo druskų gausos iššusti tarpupirščiai. Nuplaukite letenas, gerai nusausinkite tarpupirščius ir patepkite gydomuoju aliejumi. Einant į lauką galima pėdutes patepti apsauginiu vašku arba apauti batais.Šuniuką negalima laikyti ilgai lauke ,kad nesušaltų,negalima maudyti ,parėjusi iš lauko,o išmaudžiusi negalima vesti i lauką tą pačią dieną

Užėjus karščiams

Niekada nepalikite šuns uždarytame automobilyje,

net jei planuojate užšokti į parduotuvę penkioms minutėms. Šiek tiek pravertas automobilio langelis mažai padeda., Šuo turi visąlaik turėti šviežio vandens. Šiluminio smūgio požymiai: sunkus alsavimas, vangumas, alpimas, seilėtekis arba putos iš nasrų, tamsiai rausvas liežuvis, išsiplėtę akių vyzdžiai, nekoordinuoti judesiai.

Jei uždelsite ir nesuteiksite perkaitusiam gyvūnui pagalbos, jis nugaiš. Perkaitusį šunį būtina skubiai gabenti į pavėsį, guldyti ant vėsios žemės. Jeigu šuo patalpoje, guldyti šalia ventiliatoriaus ar praviro lango. Reikia skubiai vėsinti visą kūną. Galima apšlakstyti vandeniu, užkloti šlapiu rankšluosčiu, kad vėsa kuo greičiau pasiektų odą. Jei šuniui negerėja, būtina skubi veterinaro pagalba. Dėmesio: negalima duoti lakti daug vandens, lakinama tik po truputį.

Jei iš nasrų drimba putos, reikia pravalyti kvėpavimo takus: ištraukti liežuvį, į vandenį įlašinti citrinos sulčių ir tokiu skysčiu išvalyti nasrus.
Nuo šiluminio smūgio gali sutrikti augintinio elgesys. Būkite kantrūs, atidūs, nuraminkite šunį. Stebėkite augintinio savijautą, nepalikite vieno

KAIP SUTEIKTI PIRMĄJĄ PAGALBĄ ŠUNIUI PERKAITUS !!!

Šuo gali perkaisti uždaroje erdvėje, automobilyje, narve ar šuns būdoje.

Šilumos smūgio SIMPTOMAI:

Silpnumas;

Apsvaigimas;

Greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas;

Greitas širdies plakimas;

Seilėtekis;

Ryškiai raudonos, pilkos, violetinės arba melsvos dantenos;

Vėmimas;

Viduriavimas krauju;

Traukuliai arba koma.

KOMPLIKACIJOS:

Šilumos smūgio metu pažeidžiama – smegenys, širdis, inkstai, raumenys ir kt. organų sistemos. Kuo vėliau suteikiama pagalba, tuo būklė blogėja ir didėja rizika, jog gyvūnas gaiš, arba teks eutanazuoti dėl rimtų komplikacijų.

Kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą?

1. Atvėsinti šunį!

Pats pirmas dalykas, ką Jums reikia padaryti, tai pašalinti šunį iš tvankios erdvės.

Nunešti jį į pavėsį ir vėsiame vandenyje išmirkytus rankšluoščius dėti ant gyvūno nugaros ir sprando, pažastų ir kirkšnies srityse. Drėkinti ausų galiukus ir letenas. Jei yra galimybės nunešti į vėsią patalpą, kur yra oro kondicionierius.

Paguldyti ant vėsaus paviršiaus (plytelių) nukreipti ventiliatorių į gyvūną.

Galite naudoti vėsius rankšluočių kompresus (pvz. ledas po rankšluočiu) ant šuns galūnių ir kirkšnų srityje. Tai greičiau atvėsins augintinį.

Šilumos smūgis gali sukelti dehidrataciją, todėl pagirdykite gyvūną, nes skysčiai šiuo atveju labai svarbūs. Neverskite savo šuns lakti, jei jis nenori. Galite suvilgyti vandeniu nasrus.

2. Temperatūros monitoringas!

Taikant vėsius kompresus reiktų tikrinti gyvūno temperatūrą, t.y. įsitikinti ar jam nesivysto hipotermija. Temperatūrą visada patartina matuoti išeinamojoje angoje.

3. Vizitas pas veterinarą!

Kai stabilizavosi šuns temperatūra, turėtumėte nuvykti iki artimiausio veterinarijos gydytojo. Šilumos smūgis gali paveikti galvos smegenis arba sukelti kitas komplikacijas, todėl yra būtina veterinaro apžiūra.

Vykstant pas veterinarą, automobilyje, neužklokite viso šuns po rankšluoščiu arba nedėkite į narvą, priešingu atveju jis vėl perkais. Įjunkite oro konicionierių.

Veterinarijos gydytojas apžiūrės ir įvertins gyvūno būklę. Pagal būklę paskirs intravenines lašines, deguonį, gydymą nuo šoko, vėmimo ir kt. Rekomenduojama pasidaryti kraujo tyrimus siekiant nustatyti komplikacijas, pvz.: kraujodaros sutrikimus, inkstų funkcijos nepakankamumą. Kai kuriems šunims taikomas gydymas smegenų pabrinkimui sumažinti. Jei yra komplikacijos yra stacionarizuojami klinikoje keletai dienų, ar net savaitei.

KO NEDARYTI !!!

NEGALIMA NAUDOTI GYVŪNUI ŠALTO VANDENS ARBA LEDO BEI PANARDINTI JĮ Į ŠALTĄ VANDENĮ ( nes kraujagyslės susiaurėja, todėl mažiau atiduodama šilumos, t.y. šiluma užlaikoma kūne).

NEGALIMA PERŠALDYTI SAVO ŠUNS. Kai tiesiosios žarnos temperatūra nukrinta iki 39,0 °C nutraukti gyvūno vėsinimo procedūras. Ir vykti pas veterinarą.

NEVERSKITE SAVO ŠUNS LAKTI, viskas gerai, pasiūlykite šviežio šalto vandens dubenį, jei šuo bus suinteresuotas, palaks.

NEPALIKITE SAVO AUGINTINIO BE PRIEŽIŪROS ilgiau nei 5 min

NEGALIMA LAUKTI IR ŽIŪRĖTI KAS BUS. Šunims, kuriems leidžiama „miegoti“ beveik visada būklė pablogėja ryte.

PREVENCIJA:

NEPALIKITE KARŠTĄ DIENĄ SAVO AUGINTINIO AUTOMOBILYJE, NET JEI IR PRAVERTI LANGAI.

NESIVESKITE Į PAPLŪDIMIUS NUO 11-16 VAL. (gali ne tik perkaisti, bet ir nudegti pėdutes nuo karšto smėlio)

ILGAI NEVEDŽIOKITE ŠUNS KAI LAUKO TEMPERATŪRA 30°C.

KAIP SUTEIKTI PIRMĄJĄ PAGALBĄ

UŽSPRINGUS ŠUNIUI !!!

Sąmonę praradusiam gyvūnui

Sąmonę praradusiam gyvūnui svarbi kiekviena minutė, todėl būtina skubiai daryti dirbtinį kvėpavimą ir, prireikus, daryti išorinį širdies masažą. Širdis yra vienas svarbiausių šuns organų.

. Sveiko šuns širdis per minutę susitraukia 70-120 kartų. Ritmiškumas priklauso, ar šuo ramybės būsenos, ar energingai sportuoja, juda

IŠORINIS PLOTO ŠIRDIES MASAŽAS

• Paguldykite šunį ant dešiniojo šono. Prispaudę savo pirštus prie šuns krūtinės ląstos kairės pusės (už šuns alkūnės), pajusite, ar širdies ritmas normalus, ar sutrikęs.

• Jeigu neapčiuopiate ir nejaučiate gyvūno širdies ritmo, uždėkite vieną plaštaką ant kitos ir smarkiai spustelkite krūtinės ląstą ties širdimi. Laikykitės ritmiškumo, kad atkurtumėte šuns širdies ritmą: 50-60 kartų per minutę.

Dirbtinis kvėpavimas

Dirbtinis kvėpavimas atliekamas, kai šuo dūsta arba išvis nebekvėpuoja, jo pulsas silpnas ir sunkiai apčiuopiamas.

• Šuo guldomas ant dešiniojo šono. „Išvalomi“ ir atveriami kvėpavimo takai, kad kuo lengviau patektų deguonis. Ištiesinkite šuns kaklą ir galvą, liežuvį patraukite į šoną, išvalykite iš šnervių gleives. Gleivės išvalomos spustelėjus gomurį.

• Ranka užčiaupkite nasrus, apžiokite šuns šnerves ir stipriai keletą kartų įpūskite jam oro.

• Savo delną uždėkite ant plaštakos ir dėkite ant šuns krūtinės ties ta vieta, kur priekinės kojos alkūnė susieina su krūtine. Spauskite tvirtai, trumpai. Atlikite 5 paspaudimus ir 4 įpūtimus. Pakartokite.

Dirbtinis kvėpavimas nukentėjusiajam daromas tol, kol apčiuopiamas smarkus pulsas.

Patyrus stresa,depresija

Duokite raminančių vaistų,

rekomenduoju tablete sedativ

Pirmosios pagalbos vaistinėlė

• Tvarsliava, kuria būtų galima sutvarstyti žaizdą arba įpjautą leteną.

• Elastinė timpa. Kad gyvūnas, persipjovęs leteną, nenukraujuotų, aukščiau žaizdos užveržiama elastinė timpa. Ją galima laikyti iki 30 min., po to timpa atlaisvinama ir keletą minučių leidžiama kraujui maitinti galūnę.

• Vata – žaizdoms išvalyti, naudojama kartu su spaudžiamuoju tvarsčiu.

• Žirklės apkirpti plaukams aplink žaizdą, kad jie neerzintų žaizdos ir netrukdytų gyti.

• 3 proc. vandenilio peroksidas arba furacilinas žaizdoms praplauti, dezinfekuoti.

• Švirkštai, kuriais patogu praplauti žaizdas arba sugirdyti skystus vaistus.

• Termometras ir vazelinas, kad būtų galima pamatuoti temperatūrą. Sausa ir karšta nosis dar nereiškia, kad gyvūnas serga. Temperatūra matuojama analinėje angoje prieš tai termometrą patepus vazelinu. Termometras laikomas 3-5 min. Normali šunų ir kačių temperatūra ne aukštesnė kaip 39° C.

• Pincetas, kuriuo iš žaizdos galima išrinkti svetimkūnius.

• Specialios žnyplės nagams trumpinti. Nenukirpkite per daug, nes ims bėgti kraujas. Kraujavimas stabdomas pridėjus prie žaizdelės kelis kalio permanganato grūdelius.

• Ausų krapštukai. Pamirkius į ausų valymo skystį, jais valomos gyvūnų ausys.